Muziejuje galima pamatyti spaudos draudimo laikotarpio liudininkų
Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus fonduose saugoma spaudos draudimo laikų maldaknygių,
knygų, J. Basanavičiaus „Aušra“, V. Kudirkos „Varpas“, „graždankos“ pavyzdžių, prisiminimai apie
knygnešius ir daraktorius (P. Arminą-Trupinėlį, J. Katilių, P. Mikolainį, A. Karužą, J. Griškaitį ir kt.).
Įdomiausius šio laikotarpio liudininkus: grifelinę lentelę, rašymo priemones, mokinio portfelį ir kitus, galite
išvysti aplankę muziejų.
Kadangi Vilkaviškio kraštas yra pasienyje su Prūsija, kurioje buvo daugiausiai spausdinama įvairių leidinių,
per jį spaudos draudimo laikais ėjo knygnešių keliai. Daugelis Vištyčio, Kybartų, Gražiškių, Alvito valstiečių
buvo knygnešiai ar jų rėmėjai. Muziejuje saugomuose sąrašuose yra apie pusantro šimto Vilkaviškio krašto
knygnešių ir daraktorių. Šįkart jums pristatome du žinomiausius.
Visiems gerai žinomas poetas, vertėjas, knygnešys, pedagogas PETRAS ARMINAS-TRUPINĖLIS tam
tikrą laiką dirbo daraktoriumi Alvito krašte.
Gimė 1853 m. birželio 16 d. Deksniškių k., Gižų valsčiuje. 1871 m. baigęs Veiverių pedagoginius kursus, P.
Arminas mokytojavo Alvito, Naumiesčio mokyklose, 1877-1883 m. Marijampolės gimnazijoje. Dirbdamas
Alvito pradžios mokykloje, platino draudžiamą spaudą, po pamokų slapta vaikus mokė lietuviškai, laisvu
laiku lankydavosi gyventojų namuose, maloniai bendravo su paprastais žmonėmis, kalbėdavo apie
lietuviškumo išlaikymą. Parašė eilėraščių, istorinių straipsnių, 1881-1882 m. sudarė „Lietuvišką
chrestomatiją“. Nuo 1883 bendradarbiavo „Aušroje“, „Nemuno sarge“ ir kituose leidiniuose. Mirė vos 32
metų susirgęs džiova, palaidotas Marijampolėje.
Vienas žinomiausių mūsų krašto knygnešių JONAS KATILIUS – BERANKIS
Knygnešys, visuomenės veikėjas gimė 1871 m. Bambinių k., Gražiškių vls., mirė 1946 m. Šilsodžio k.,
palaidotas Gražiškių kapinėse. Nuo ankstyvos vaikystės ėjo tarnauti, būdamas 13 metų neteko rankos. Nuo
1892 m. pradėjo platinti lietuvišką spaudą, kurią gaudavo iš knygnešio Juozo Čižausko. Vėliau pats
keliaudavo į Prūsiją ir spaustuvėse už 100 – 150 rublių prisipirkdavo knygų, maldaknygių, kurias platino
patikimiems žmonėms aplinkiniuose kaimuose. Susikūrus „Artojo“ draugijai, buvo jos narys, draugiją
aprūpindavo draudžiama lietuviška spauda. Einant per sieną keletą kartų buvo sargybinių pastebėtas, bet
pavykdavo pabėgti arba išsipirkti už kyšį. 1935 m. jam buvo paskirta 20 lt. Valstybinė knygnešio pensija.
Panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, baigėsi ir knygnešių veikla. J. Katilius vedė ir su šeima gyveno
Šilsodžio kaime.
Muziejaus vyr. fondų saugotoja Elena Rupeikienė
