Ledainės ekspozicinės salės

Paroda „Mes Rausvės vaikai“

Kviečiame aplankyti parodą „Mes Rausvės vaikai“, kuri veiks Paežerių dvaro ledainėje iki gegužės 28 d. Paroda skirta dimisijos majoro Kazimiero Baršausko115-osioms ir skulptoriaus Vlado Pleškūno 110-osioms gimimo metinėms Lietuvos kariuomenės ąžuolas, įspūdingo amžiaus sulaukęs karininkas – Išlandžių kaime, Gižų valsčiuje 1908 m. gimęs Kazimieras (Kazys) Baršauskas. Pirmoje Lietuvos Respublikoje Karo akademiją baigusio karininko biografijoje rašoma, kad 1919 m. baigė Gižų pradinę mokyklą. Po to – Marijampolės gimnaziją. Įstojo į Marijampolės mokytojų seminariją. Vėliau tapo Šaulių sąjungos nariu. Po seminarijos pradėjo dirbti mokytoju. Švietimo ir pažangos mokė pradžios mokyklų auklėtinius. Pedagogu dirbo tol, kol sulaukė šaukimo atlikti pareigą tėvynei. Į kariuomenę pašauktas 1930 metais. Tais pačiais metais priimtas į Karo mokyklą. Baigęs ją, gavo jaunesniojo leitenanto laipsnį. Paskutinį nepriklausomos Lietuvos laisvės dešimtmetį praleido mokytojaudamas. Vadovavo šaulių būriui. Pirmosios sovietų okupacijos Lietuvoje metu buvo suimtas. Ypatingojo pasitarimo nuteistas. 1941-03-08 ištremtas į Vorkutos-Pečioros lagerius. 1947 m. sugrįžo į jau antrą kartą sovietų okupuotą Lietuvą. Valstybei atgavus laisvę, 1990 m. K. Baršauskas įsitraukė į Atsargos karininkų sąjungos veiklą. Po dviejų metų amžininkui suteiktas dimisijos majoro laipsnis. 2008 metais K. Baršauskas sulaukė šimtmečio. Kariuomenės ir visuomenės suartėjimo šventės metu jubiliatas atvyko į Paežerius. Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus teritorijoje skambėjo sveikinimai ir linkėjimai. Kazimieras Baršauskas mirė 2009 m. Skulptoriaus V. Pleškūno (1913-1987) tėvai įsikūrė Baltrakio kaime, motinos M. Janulaitytės-Pleškūnienės tėviškėje. Paskatintas aplinkinių išvyko mokytis. Nuo 1930 m. jis mokėsi staliaus amato dailininko J. Prapuolenio baldų studijoje Kaune, o nuo 1933 m. dirbo Marijampolės marijonų vienuolyno stalių dirbtuvėje. 1942 m. pradėjo studijuoti Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute skulptūros studijoje. 1944–1946 m. dirbo pedagoginį darbą Marijampolės mokytojų seminarijoje. 1949 m. baigė institutą įgydamas skulptoriaus specialybę, 1949–1950 m. jame dirbo. Nuo 1950 m. V. Pleškūnas apsigyveno tėvų sodyboje Baltrakio kaime. Aktyviai dalyvavo įvairiose parodose. Tėvų sodyba Baltrakio kaime buvo skulptoriaus namai ir kūrybos dirbtuvės, o lankytojams – skulptūrų muziejus.