2020m.
Paežerių dvaro sodyboje naujas statinys
Paežerių ežero pakrantėje atsirado laikinas pontoninis lieptas. Šį sumanymą leido įgyvendinti iš savivaldybės biudžeto lėšų finansuojama Bendruomenės iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, programa. Vilkaviškio rajono seniūnijose ir internete nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. liepos 9 d. vyko balsavimas, kurio metu Vilkaviškio rajono gyventojai galėjo išsakyti nuomonę ir savo balsą atiduoti už patraukliausią ir tinkamiausią iniciatyvą. Vieną iš mažųjų projektų iniciatyvų laimėjo pontoninio tilto įrengimas Paežerių dvaro sodybos teritorijoje.
Šio projekto tikslas – padaryti Paežerių dvaro sodybos paežerę patrauklesnę bei pritaikytą pramogoms, pritraukti didesnius turistų srautus ne tik į Paežerių dvarą, bet ir į visą Vilkaviškio rajoną, suteikti jiems kuo platesnį spektrą pramogų. Nuo šiol kaimynystėje įsikūręs Vilkaviškio buriuotojų klubas ,,Škvalas“ turės galimybę švartuotis dar vienoje ežero pakrantės vietoje, pasiūlydamas savo paslaugas ir turistams. Šiuo lieptu ketina naudotis ir Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras–muziejus, vasarą rengiantis klasikinės muzikos festivalius. Tikimasi, jog projektas ženkliai prisidės prie vietos gyventojų ir svečių kultūrinių bei pramoginių poreikių tenkinimo. Projekto vertė: 18 208 Eur. Projektas finansuotas iš Vilkaviškio rajono savivaldybės biudžeto lėšų.
Nuotraukose Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus direktorė Jurgita Morozaitė ir UAB „Torgas“ direktorius Dainius Prušinskas, kurio įmonė atliko pontoninio liepto įrengimo darbus.
Paežerių dvare penkios Marijampolės regiono savivaldybės pasirašė Marijampolės regiono plėtros tarybos steigimo sutartį. Savo parašais šią sutartį patvirtino Vilkaviškio rajono savivaldybės, Šakių rajono savivaldybės, Marijampolės savivaldybės, Kazlų Rūdos savivaldybės ir Kalvarijos savivaldybės merai.
Mistinis žibintų vakaras Paežerių dvaro sodyboje
Kūrybines dirbtuves Paežerių dvare
Spalio 16 d. Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje vyko edukaciniai užsiėmimai, lydintys šiuo metu Paežerių dvare vykstančią parodą Kūrybines dirbtuves vedė dvi šios parodos dalyvės – Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė ir Nijolė Šaltenytė. Dirbtuvėse buvo proga praktiškai išmėginti rankų darbo popieriaus gamybą ir patirti giliaspaudės grafikos spaudos procesą. Susitikimą vainikavo pasivaikščiojimas parodoje kartu su menininkėmis. Išsiskirstėme laukdami būsimų susitikimų su kitais ekspozicijos autoriais.
PALINKĖJO ĮGYVENDINTI NAUJUS SUMANYMUS
Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus bendruomenė atsisveikino su buvusiu Vilkaviškio krašto muziejaus direktoriumi, istoriku, muziejininku, keleto knygų apie Vilkaviškio ir visos Suvalkijos istoriją autoriumi Antanu Žilinsku.
„A.Žilinskas – istorikas, kuriam gyventi istorijos alsavimu kiekviename žingsnyje tarsi prisakė likimas… Jam kalba viskas: ir senamiesčio gatvės, raudančios dėl nesibaigiančių liūčių, ir senos apleistos kapinės, nesulaukiančios lankytojų, ir pliki laukai, aimanuojantys dėl žmogaus nepagarbos jų gerbtinam amžiui, ir… – vardinti galima dar labai daug. Tiesa, tame kalbėjime – ne vien dabarties akimirkos spindesys, čia – ir praėjusių laikų atspindžiai, kuriuos jis ne tik girdi, bet ir kruopščiai užrašo. Jei nepakanka savų įžvalgų ar išlikusių dokumentų liudijimų, jis nesidrovėdamas seka pėdsakais: apklausinėja visus, kiek įmanoma, galinčius prisidėti prie tos istorijos išsaugojimo.“ – Tokį taiklų apibūdinimą atsidavusiam istorikui parinko vienos iš paskutinių jo knygos redaktorė Laima Grigaitytė.
Nuo 2002 iki 2014 m. Antanas Žilinskas dirbo Vilkaviškio krašto muziejaus direktoriumi, iki 2020 m. rugsėjo 30 dienos – istoriku, muziejininku ir gidu. Per šį laikotarpį A. Žilinskas ne tik daug tyrinėjo, bet ir nenuilstamai rašė. Publikavo daug įvairiausių straipsnių, ypač istorine tematika, parengė ir išleido brošiūrą „Gražiškių istorija“, lietuvių ir anglų kalbomis išleido net tarptautinio atgarsio susilaukusią knygą „Dingusios tautos pėdsakais“, nepaprasto pasisekimo sulaukusi, vos šį pavasarį išleista „100 Vilkaviškio krašto istorijų“ jau prašosi pakartotinio leidimo.
Per dvidešimt muziejui atiduotų metų Antanas Žilinskas tapo tarsi Vilkaviškio krašto istorijos tyrinėtojų simboliu, nepamainomu gidu, kurio galvoje sukasi šimtai įdomiausių istorijų. Jo vardas žinomas visoje Lietuvoje. Dažnai į muziejų paskambinę kitų muziejų bendradarbiai, istorijos tyrinėtojai ar paprasti žmonės pirmiausiai teiraujasi Antano. Jis muziejuje buvo tarsi nenuginčijamas ekspertas, autoritetas ir pagrindinis konsultantas. Daugelis A. Žilinską žino ir vertina ir kaip nenuilstantį žydų istorijos tyrinėtoją, daug metų atidavusį šios tautos pėdsakų Vilkaviškyje paieškai ir jos atminimo įamžinimui, po pasaulį pasklidusių litvakų telkimui. Jo dėka atgimė daug su mūsų kraštu susijusių garbingų istorijų, iš užmaršties prikelta daug ryškių asmenybių ir įvykių, sukurtos ir atgaivintos dvarų istorijos, Nepriklausomybės kovos ir kiti svarbūs krašto istorijos liudijimai. Tai veikla, kurios mastus gali suvokti tik ilgametis muziejininkas, o jos reikšmę jaus ir darbo vaisiais naudosis dar ir mūsų provaikaičiai. Jo publicistikos dėka Vilkaviškio kraštas Lietuvos istorijoje įrašytas kaip stiprus, prie valstybės pamatų prisidėjęs, daugybę talentingų žmonių išugdęs tautos atgimimo lopšys.
Rugsėjo 30 dieną į Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centrą-muziejų atvykę Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas, direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė Antanui Žilinskui už Vilkaviškio krašto istorijos tyrinėjimą, informacijos sklaidą Lietuvos ir užsienio spaudoje, radijo ir televizijos laidose, ilgametę kūrybinę ir edukacinę veiklą, puoselėjant visuomeniškumą, pilietiškumą ir etninę kultūrą bei istorines ir dvasines vertybes, įteikė Vilkaviškio rajono savivaldybės mero Algirdo Neiberkos Padėkos raštą.
„Antaną Žilinską prisimenu dar nuo darbo Turizmo informacijos centre, kaip pavyzdį, į kurį galėjai visuomet kreiptis patarimo, jis buvo puikus mokytojas ir kolega, charizmatiška asmenybė, apie kurią žinojo ne tik Vilkaviškis, bet ir visa Lietuva. Linkiu, kad šiame, naujame gyvenimo etape įgyvendintumėte darbus ir idėjas, kuriems pritrukdavo laiko, o mes į jus ir toliau galėtume kreiptis patarimo,“ – linkėjo D. Riklienė
„Gyvenimo išmintis – tai rūpestingai puoselėti gabumus, nešykštėti užuojautos, reikšti nuoširdų dėkingumą aplinkiniams, nepražiopsoti progos ir sumaniai pasinaudoti aplinkybėmis. Manau, jūs puikiai visu tuo pasinaudojote“, – kolektyvo vardu, dėkodama už indėlį į muziejų dėkojo Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus direktorė Jurgita Morozaitė.
„Džiaugiuosi palikęs įspaudą“, – atsisveikindamas su kolegomis kalbėjo Antanas Žilinskas, prisiminęs, kaip jo vadovaujamu laikotarpiu dvaro oficina iš nuniokotų patalpų rėmėjų dėka tapo gražiais muziejaus rūmais, o šiandieninė Vilkaviškio istorija jau neįsivaizduojama be jo atradimų bei sukurtų legendų
Holokausto minėjimas
Rugsėjo 23 d. Vilkaviškyje prie holokausto aukų memorialo vyko 79-ųjų metinių minėjimas „Kadaise jiems ryškiai švytėjo Toros šviesa“.
Minėjime dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė, Vašingtono Holokausto memorialinio muziejaus atstovė Rūta Puišytė, Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkasprofesorius Vytautas Šlapkauskas, žydų gelbėtojų artimieji, miesto mokyklų moksleiviai, kultūros ir švietimo darbuotojai.
„Įsiklausyk ir išgirsk, ką sako tau tautos nelaimės istorija…“ – mirties stovyklos kalinio M. Dvoržeckio eilėmis minėjimą pradėjo renginio vedėja Elena Rupeikienė, priminė Lietuvos žydų istoriją.
1941-1943 m. nužudyta 220 000, t.y. 94 % tautos. Masinių žudynių vietos yra Kauno IX fortas, Paneriai ir dar apie 200 Lietuvos vietų.
1941 m. birželio – rugsėjo – lapkričio mėnesiais žydų naikinimas vyko mūsų rajone. Tada buvo nužudyti apie 6000 žydų, keli šimtai mūsų rajono gyventojų, daugybė karo belaisvių. Jų nužudymo vietas primena memorialai Vilkaviškyje, Kybartuose, Virbalyje, Vištytyje ant Ilgojo kalno, Baltrušių, Žynių kaimuose, Paražnių miške.
Pagarbą holokausto aukoms išreiškė Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, Vašingtono Holokausto memorialinio muziejaus atstovė Rūta Puišytė. Buvo pagerbtas nužudytųjų atminimas, kartu prisiminti ir žydų gelbėtojai, kuriems suteiktas Pasaulio teisuolių vardas. Žydų gelbėtojų vardu kalbėjo mokytoja Vida Vosylienė, kurios tėvai globojo žydaitę Danutę Pliuraitytę.
Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos moksleiviai literatūrinėje – muzikinėje kompozicijoje „Kadaise jiems ryškiai švytėjo Toros šviesa“ perteikė žydų patirtą siaubą ir šeimų tragediją. Moksleivius parengė lietuvių kalbos mokytoja Vaida Kriščiūnienė. Prie paminklo mokiniai padėjo Atminimo akmenėlius, svečiai padėjo degančias žvakeles ir gėles.
Atmink !
Izraelio tautos katastrofą atmink, atmink ir jos kovą ir žūtį…
Ir tebūnie tai vardan tų, kurių jau nebėra.
Po minėjimo Holokausto aukų kapinėse svečiai ir dalyviai nuvyko į Vilkaviškio autobusų stotį, kur laukimo salėje eksponuojama Suvalkijos (Sūduvos ) kultūros centro-muziejaus parengta paroda „Dingęs Vilkaviškis: pastatai ir žmonės“.
Dvare atgimė žvėrinčius
Netikėtai vasarišką, šiltą ir saulėtą šeštadienio popietę į Paežerių dvarą rinkosi gyvūnų mylėtojai. Renginys „Mažieji dvaro draugai. Atkurkime žvėrinčių“– dalis rugsėjo 11-20 dienomis Lietuvoje vykstančių Europos paveldo dienų „Kultūros paveldas ir edukacija“, kurios kviečia tyrinėti mus supančią kultūros paveldo įvairovę. Šia proga Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus darbuotojai pasipuošė naujais, dvariško gyvenimo laikotarpį menančiais kostiumais.
Nuo seno dvaruose buvo ne tik išpuoselėti parkai, bet ir gausus būrys naminių gyvulių bei paukščių, netrūko čia ir žvėrių bei egzotiškų gyvūnų, kuriais ponai mėgo pasipuikuoti, pasikviesdami į savo šventes kitų dvarų savininkus. Deja, šiais laikais išlaikyti žvėrinčių dvare būtų sudėtinga, todėl norėdami priminti šią tradiciją, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus darbuotojai sukvietė didžiulį būrį gyvūnų augintojų. O į šventę atėję lankytojai galėjo ne tik pasigrožėti, bet ir pasikonsultuoti, pasimokyti, kaip auginti ar prižiūrėti vienus ar kitus gyvūnus. Nemokamas konsultacijas teikė ir patarimus dalino ne tik augintojai, bet ir veterinarijos specialistai. Tai ypač aktualu šiomis dienomis, kai girdime apie netinkamas gyvūnų priežiūros sąlygas.
Gyvūnų mylėtojų šventėje galėjome sutikti net vėžlį, kuris pasirodė ne toks ir lėtas. Ir daug kitų gyvūnų: nuo didžiulio būrio naminių paukščių iki ponių ir alpakų, nuo įvairiausių veislių šunų iki gražiausių ir dydžiu stebinančių triušių, taip pat kačių ir balandžių
Už sukurtą gražią šventę dėkojame Marijampolės veterinarijos centrui ir vet.gydytojai Karolinai Šukytei, Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacijai, Lietuvos veislinių paukščių augintojų asociacijai ir jos pirmininkei Agnei Blechertienei, Vilkaviškio rajono ūkininkams, alpakų augintojams Gritai ir Kęstučiui Vitkauskams, Marijampolės tarnybinės dekoratyvinės šunininkystės klubui „Draugas“ ir jo prezidentei Neringai Sajauskaitei-Juknevičienei, balandžių augintojui Juozui Litvinui. Taip pat kitiems šventės dalyviams: animatoriams iš Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro teatro studijos “Vaidybinės improvizacijos“ ir jų vadovei Ilonai Viltrakienei, Menų mokyklėlės vadovei Jolantai Daniliauskienei, taip pat menininkei, gražinusiai vaikų veidukus. Nuotaikingo koncerto dalyviams: vaikų POP chorui „Spindulys“ ir jų vadovei Irmai Menčinskienei, VVJC vokalo studijai „Akimirka“ ir jų vadovei Editai Linkevičienei bei „Kengūros šuoliui“ ir vadovei Žanetai Galinytei.
Irūna ir Marius ,,Švieski man vėl” Paežerių dvaras – 2020
Paežerių dvaro sodyboje skambėjo Mariaus Jampolskio ir dainininkės Irūnos Puzaraitės-Čepononienės duetas, šiemet minintis savo 10-metį scenoje. Jų koncertinėje programoje „Švieski man vėl“ buvo dedikuojama Stasio Povilaičio atminimui.
Jaunųjų atlikėjų festivalis „Karvelėli mėlynasai“ 08-30
Rugpjūčio 30 dienos popietę į baigiamąjį jaunųjų atlikėjų festivalio „Karvelėli mėlynasai“ koncertą Paežerių dvare rinkosi akordeono muzikos mėgėjai. Kartu su Vytauto Didžiojo universiteto kameriniu orkestru koncertavo respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatas akordeonininkas Laimonas Salijus. Koncerte netrūko muzikos įvairių skonių klausytojams. Nuo naujai interpretuoto J. S. Bacho koncerto klavyrui ir orkestrui iki aistringojo Argentinos tango revoliucionieriaus Astor Piazzolla kūrinių. Net lietus neišdrįso sutrukdyti tokiam koncertui. Organizatoriai – Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus tikisi, kad jaunųjų atlikėjų festivalis „Karvelėli mėlynasai“ kasmet atsiskleis vis naujomis spalvomis, pritrauks vis daugiau naujų atlikėjų bei žiūrovų, įgaus vis didesnį atgarsį klausytojų širdyse. Šiemet festivalis atsisveikina iki kitų metų, lauksime jūsų būsimuose koncertuose.
Jaunųjų atlikėjų festivalis „Karvelėli mėlynasai“ 08-02
Paežeriuose nuskambėjo antrasis jaunųjų atlikėjų festivalio „Karvelėli mėlynasai“ koncertas. Šįkart klausytojams savo atliekamus kūrinius dovanojo itin gausus būrys jaunų atlikėjų. Vos prieš metus susibūręs medinių pučiamųjų kvintetas NAIA – jaunų, tačiau jau pasaulinio pripažinimo siekiančių ir užsienyje kvalifikaciją tobulinančių atlikėjų kolektyvas klausytojus stebino muzikinių spalvų išraiškingumu ir meniniu kontrastingumu.
Itin šiltai žiūrovų buvo pasitikti vokalistai: profesorė, operos primadona, Nacionalinės premijos laureatė Irena Milkevičiūtė su savo mokiniais Laurynu Juozapu Aksamitu ir mūsų kraštiete Emilija Finagėjevaite. Populiarūs lietuvių ir užsienio autorių kūriniai, gražūs balsai šiltą ir saulėtą popietę Paežerių dvaro sodyboje pripildė romantiškos nuotaikos.
Renginio metu taip pat buvo įteikti padėkos raštai medžio drožėjams, pavasarį Paežerių dvaro parką papuošusiems meniškomis skulptūromis. Dėl karantino organizatoriams plenero užbaigimą teko atidėti vasarai, todėl buvo pasirinkta ši, koncerto, diena. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė įteikė mero padėkas bei atminimo dovanas plenero „Paežerių dvaro legenda“ dalyviams: Antanui Lastauskui (Kalvarija), Raimundui Blažaičiui (Alvitas), Artūrui Zienkai (Alytaus rajonas) ir Juozui Videikai (Jurbarkas) už dvaro legendos meninį įprasminimą, pratęsiant šimtamečio ąžuolo gyvenimą. Į koncertą susirinkę žiūrovai galėjo Kęstučio Inkratos surengtoje parodoje išvysti įsimintiniausias plenero akimirkas – nuo medžio apdorojimo, iki skulptūros pastatymo.
PIETŲ LIETUVOS MUZIEJININKŲ SĄSKRYDIS BIRŠTONE
Liepos 10 d. Birštone vyko Pietų Lietuvos 11 muziejų darbuotojų tradicinis sąskrydis. Sąskrydžio dalyvių laukė pirmas išbandymas – užkopti į Vytauto kalną, nes atidarymas vyko ant piliakalnio. Birštono muziejaus darbuotojas svečius supažindino su Birštono istorija, pasveikino rajono savivaldybės atstovas, Jiezno kaimo kapela „Jieznelė“. Toliau laukė sekantis išbandymas – grožėjimasis Nemuno vingiais iš Birštono apžvalgos bokšto. Bet kad pasigrožėtume, turėjome užlipti į aukštąjį bokštą. Deja, tai ne kiekvienam pavyko.
Sąskrydžio programa tęsėsi tarp miškų įsikūrusioje kaimo turizmo sodyboje. Čia muziejai papasakojo apie darbą karantino sąlygomis, pasveikino vieni kitus, pasidalijo dovanomis. Visus nudžiugino nuotaikingas Stakliškių kultūros centro pasirodymas, naujų muziejininkų krikštynos ir bendravimas prie lauknešėliais nukrautų stalų. Sąskrydis parodė, kad muziejininkai ne tik kūrybingai ir sunkiai dirba, bet ir moka linksmintis
Liepos vakaras su orkestru „Kybartai“ Paežerių dvaro sodyboje
Koncerte dalyvavo:
,,Lietuvos balso“ finalininkė Laura Ziegoraitytė
Tekstus skaitys Mindaugas Bučinskas
Orkestro “Kybartai” šokių kolektyvas ,,Liepa“
Šokių kolektyvas ,,Agatas“
KKC Pučiamųjų instrumentų orkestras ,,Kybartai“
Jaunųjų atlikėjų festivalis „Karvelėli mėlynasai“
Nostalgijos kupinu romansu „Karvelėli mėlynasai“, kurį iš Paežerių dvaro balkono sudainavo Edgaras Montvidas, prasidėjo jaunųjų atlikėjų festivalis „Karvelėli mėlynasai“. Vienas žymiausių pasaulio tenorų, kurio balsas skamba Londono karališkojoje „Covent Garden“ operoje, Milano „La Scala“, Paryžiaus Versalio rūmuose, Ciuricho, Vienos ir kitų didžiausių pasaulio miestų operose bei teatruose, sutiko būti šio festivalio globėju. Sveikinimo kalboje E. Montvidas prisiminė nelengvą savo muzikinį kelią, kaip jį, mažą berniuką iš Kybartų, vos persikėlus gyventi į Kauną, mama nuvedė į muzikos mokyklą. „Kiekvienam menininkui pirmiausia svarbu būti pastebėtam, kaip ir svarbu sulaukti aplinkinių paramos, todėl džiaugiuosi, kad savo globa, galbūt patarimais galėsiu prisiliesti prie šių jaunųjų talentų skrydžio,“ – sakė E. Montvidas. „Šiame festivalyje skambės vardai, kuriuos rekomenduojame įsiminti, nes po keleto metų juos gal matysime tik pasaulio scenų afišose,“ – atidarydama festivalį kalbėjo Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus direktorė Jurgita Morozaitė.Direktorės žodžius patvirtino atidarymo koncerto atlikėjai: kartu su E. Montvidu scenoje pasirodė nepaprastai gražaus ir įtaigaus balso atlikėja Vismantė Vasaitytė bei jaunatviškas ir energingas styginių kvartetas „Archi Quartett“. Koncerto metu skambėjo ne tik populiarioji klasika, bet ir šiuolaikiniai lietuvių autorių romansai. Gausiai Paežerių dvare susirinkusius klausytojus džiugino ne tik puikūs atlikėjų balsai, bet ir šiltas bendravimas bei charizmatiškojo E. Montvido staigmenos. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė mero vardu padėkojo Edgarui Montvidui už meilę savo gimtajam kraštui bei globą ir puikų pavyzdįjaunimui.
GYVENTOJŲ TRĖMIMŲ PRADŽIOS PAMINĖJIMAS
Birželio 14 d. vyko sovietinės okupacijos 80-mečio ir gyventojų trėmimų pradžios minėjimas „Išplėšti iš Tėvynės delnų“. 12 val. Vilkaviškio katedroje buvo aukojamos šv. Mišios. Paminėjimas vyko prie Vilkaviškio viešosios bibliotekos stovinčio paminklo genocido aukoms atminti, kur susirinko gausus būrys buvusių tremtinių, jų artimųjų, Vilkaviškio P. Karužos 406 kuopos šauliai, vad. R. Ramanauskas, svečiai iš Vilniaus –Seimo nariai Kęstutis Smirnovas ir Paulius Saudargas, knygų apie tremtį autorė Goda Krukauskienė, krašto istorijos puoselėtojai. Gintauto Turonio atliekama birbynės melodija sukėlė minorinę nuotaiką, kurią papildė jaunųjų šaulių atliekama meninė kompozicija ir renginio vedėjos Elenos Rupeikienės skaitomos eilės. Minėjimo dalyvius pasveikino rajono meras Algirdas Neiberka ir europarlamentaras Juozas Oleka. Prisiminimais apie Sibire praleistus metus pasidalino buvę tremtiniai Regina Neiberkienė ir Kęstutis Dambrava, kaip šeimos saugo savo tėvų atminimą papasakojo rezistento Alfonso Pumerio dukra Gitana Pumerytė-Vosylienė, politkalinės Marijonos Želvytės dukra Linutė Skrinskienė. Padėję gėles prie paminklo minėjimo dalyviai aplankė Vilkaviškio geležinkelio stotį, iš kurios prieš 79 metus pajudėjo į šiaurę tremtinių vagonai, meldėsi prie genocido aukų paminklo Vilkaviškio kapinėse. Renginys baigėsi Paežerių dvaro ledainėje, kur renginio dalyviams buvo pristatyta paroda „Išplėšti iš Tėvynės delnų“. Vaišindamiesi muziejininkų paruošta arbata buvę tremtiniai prisiminė Sibire patirtas negandas, aptarinėjo parodos eksponatus ir žadėjo ekspoziciją papildyti savo saugomomis relikvijomis
Tautodailininko Sauliaus Tumelio paroda „Gyvybės medžio raštai“
Kovo 12 dieną Paežerių dvaro ledainėje atidaryta menininko iš Kalvarijos savivaldybės Sauliaus Tumelio darbų paroda „Gyvybės medžio raštai“. Pastaruoju metu garsėjantis kaip ažūrinių margučių meistras, Saulius Tumelis taip pat veria šiaudinius sodus, tapo paveikslus, fotografuoja gamtą ir siuvinėja liturginius rūbus bei vėliavas. Profesionalus siuvėjas nuo 1979-ųjų, įgijęs aukštesnįjį siuvėjo išsilavinimą, liturginius rūbus S. Tumelis su pertraukomis siuva jau beveik dvidešimt metų. Siuvinėti mokęsis iš bažnytinių rūbų katalogo, siuvėjas sako sukirpęs, pasiuvęs bei išsiuvinėjęs keliolika arnotų bei tiek pat stulų. Jo liturginiai rūbai pasklidę ne tik Lietuvoje, bet iškeliavę ir į Čikagą. Pastaruoju metu tautodailininkas dažnai gauna užsakymų išsiuvinėti įstaigų ar meno mėgėjų kolektyvų vėliavas. Parodoje lankytojai galės išvysti keletą tautodailininko siuvinėtų arnotų, bažnytinę bei mokyklos vėliavas, Liubavo miestelio ir meno kolektyvų vėliavas. Visa tai – kruopštus rankų darbas, mašina S. Tumelis sako siuvinėjantis nebent raides. Margučius tautodailininkas puošia taip pat daug kantrybės ir kruopštumo reikalaujančiu būdu – graviruoja, kietą stručio kiaušinio lukštą paversdamas ažūriniu marmuru. Atvykusiems į parodos atidarymą, S. Tumelis pademonstravo ir norintiems leido pabandyti kiaušinyje išgraviruoti jau pažymėtus ornamentus. „Iš pradžių, kaip ir daugelis, kiaušinius marginau vašku. Bet pastebėjau, kad šis kūrybos procesas labai imlus darbui, reikia kiaušinius nuvaškuoti, paskui juos nudažyti. Visa tai užima daug laiko, be to, turi, liaudiškai tariant, „atidirbti“ ranką, kad pavyktų. Pabandęs kiaušinius graviruoti elektriniu grąžtu, supratau, kad taip gerokai greičiau ir paprasčiau gaunu norimą rezultatą“.
Paežerių dvare vyko moksleivių varžytuvės
Pasitikdamas Lietuvos Nepriklausomybės trisdešimtmetį, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus 2020 m. kovo 10 dieną organizavo varžytuves Vilkaviškio rajono vyresniųjų klasių moksleiviams „Tautos istorija kalbos lobynuos slypi“, skirtą Lietuvių kalbos dienoms paminėti.
Renginys skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai „Tėvynę reikia visą laiką kurti“
Pasitikdami 102-ąsias Valstybės atkūrimo metines, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros – centro muziejaus darbuotojai pakvietė prisiminti kraštietį, kuris visą savo gyvenimą paskyrė valstybės kūrimui: ne tik savo darbais, bet ir įkvėpdamas bei paskatindamas kitus – Lietuvos Nepriklausomybės Aktos signatarą, buvusį Vilkaviškio rajono merą Joną Mačį. O ir proga tokiam renginiui pasitaikė neeilinė – prieš kurį laiką pasaulį išvydo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo išleista knyga „Jonas Mačys“. Mintimis apie knygos sudarymą ir Jono Mačio asmenybę pasidalino autorius Andrius Grygelaitis. Darbą tuometinėje Aukščiausioje Taryboje prisiminė į renginį atvykęs Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos žemdirbių sąjūdžio tarybos narys, buvęs žemės ūkio ministras Rimvydas Raimundas Survila. Apie savo pirmtaką nuoširdžiai pasakojo Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka, mintimis ir prisiminimais dalinosi kiti buvę Jono Mačio bendražygiai: buvusi Persitvarkymo sąjūdžio Vilkaviškio rajono iniciatyvinės grupės atsakingoji sekretorė Dalytė Šileikienė, buvęs Jono Mačio padėjėjas – sekretorius Aukščiausioje Taryboje Algimantas Mackevičius, Šeimenos seniūnas Gintas Bakūnas. Visų jų bei dar keleto kitų bendražygių mintys ir sugulė šioje knygoje. Daugelis kalbėtojų prisiminė ir tuometinį stiprų šeimos palaikymą Jonui Mačiui. Ponia Roma Mačienė prisiminė tuomet nelengvus šeimai laikus, kai jos vyrą ir trijų vaikų tėvą buvo įsukusi politika. Renginio pabaigoje buvo pristatyta puiki žirgų kolekcija, kurią per savo gyvenimą sukaupė Jonas Mačys bei Nepriklausomybės atkūrimo žingsniai Vilkaviškio rajone prieš 30 metų. Renginį pagyvino nuostabus Vilkaviškio muzikos mokyklos atlikėjų koncertas: kanklių trio: Paulina Blažauskaitė, Paulina Balandaitė ir jų mokytoja Raimonda Kurauskienė, dainininkė Simona Raugalaitė, jos mokytoja Rita Štrimaitienė, birbynininkas Martinas Briauka, jo mokytojas Gintas Turonis, lumzdeliu grojo Goda Mališkaitė, mokytoja Daiva Akelaitienė, atlikėjams akomponavo koncertmeisterė Kristina Cibulskienė. J. Mačio surinkta žirgų kolekcija.
2020 m.vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda lankėsi Marijampolės regione, kur susitiko su apskrities merais, vietos bendruomenių atstovais. Pasodinęs ąžuoliuką dr. Jono Basanavičiaus tėviškėje, Prezidentas užsuko į Paežerių dvarą, kur susitiko su Marijampolės regiono bendruomenių atstovais. Prezidentas liko sužavėtas nuostabiu Paežerių dvaru, jo architektūra, domėjosi dvaro istorija bei savininkais. Atminimo knygoje pasirašęs Prezidentas Gitanas Nausėda palinkėjo Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus darbuotojams didžiausios sėkmės ir optimizmo puoselėjant vertingą istorinį paveldą ir populiarinant istorinės atminties klodus.
Atidaryta laikrodžių paroda ,,Dvaro laikas”
Paežerių dvaras, atsisveikindamas su jubiliejiniais, 220 metais, vėl iš naujo suka laiko ratą ir sausio 9 dieną pakvietė vilkaviškiečius į naująją ekspoziciją – laikrodžių parodą „Dvaro laikas“. Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus turi sukaupęs nemažą laikrodžių kolekciją – apie 120. Daugiausia joje – sieninių, arba kitaip vadinamų švytuoklinių laikrodžių, kurie kažkada buvo savotiška namų puošmena. Rudenį kultūras centras-muziejus kreipėsi į vilkaviškiečius, kviesdamas dovanoti atliekamus laikrodžius muziejui. Šiuo metu veikiančioje parodoje galima išvysti ir vilkaviškiečių padovanotus jų gyvenimo liudininkus: tai ir rankiniai, ir staliniai, ir sieniniai laikrodžiai. Iš gyventojų rudenį dovanų buvo gauti 83 laikrodžiai. Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus dėkoja visiems dovanotojams ir primena, kad visa, kas jums brangu, ir norite, kad jūsų istorija būtų saugoma muziejuje, galite ją atnešti ir padovanoti visų muziejaus lankytojų džiaugsmui. Parodoje „Dvaro laikas“ galima išvysti laikrodžių raidos istoriją. Klaipėdos laikrodžių muziejus parodai paskolino projektą – parodą „Muziejus ant ratų“. Šioje kilnojamoje parodoje – laikrodžių istorija nuo XIV iki XX amžiaus. Tai puiki edukacija moksleiviams. Parodoje daug savitas istorijas turinčių laikrodžių, akį patrauks žadintuvų rinkinys, kuriame ant tarpukario žadintuvų rasite užrašus „Gudrus gaidys“, „Pirmos rūšies budnikas“ ir kitus. Bene įdomiausia parodos dalimi galima laikyti kišeninių laikrodžių kolekciją, kurie buvo pagaminti Šveicarijoje, dar ir dabar žinomose pasaulinį garsą turinčiose įmonėse, tokiose, kaip Omega ar Tissot ir kitose. Šie laikrodžiai buvo rasti Vilkaviškyje, statant naują namą, toje vietoje, kur tarpukariu buvo žydo laikrodžių krautuvė. Šie laikrodžiai turi ne tik kainas, prisegtas prie jų litais, bet ir dar vieną labai įdomų dalyką – Virbalio muitinės plombas. Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus muziejininkai Kęstutis Inkrata ir Daiva Rožienė šiai parodai pagal smėlio laikrodžio principą sukūrė ledo laikrodį, kuris parodos lankytojams primins, jog vis dar laukiame žiemos.
Muzikine-menine kompozicija „Magdalenos žemė žydi“
Sausio 9 dieną muzikine-menine kompozicija „Magdalenos žemė žydi“ Paežerių dvare buvo pagerbta kūrybingoji išeivijos dailininkė, iškili meno ir kultūros mecenatė, įvairių projektų įkvėpėja ir rėmėja, daugelio išeivijos ir Lietuvos menininkų ir kultūros darbuotojų bičiulė, globėja, neprilygstamo dosnumo žmogus Magdalena Birutė Stankūnaitė Stankūnienė. Didi mecenatė gimė prieš pat Tris karalius, prieš 95-erius metus. Vakaro metu M. B. Stankūnienės dienoraščio laiškų fragmentais, prisiminimais dalinosi dailininkės meno salono viešnios: aktorė Virginija Kochanskytė, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Rita Preikšaitė ir pianistė Beata Vingraitė. Apie beveik prieš tris dešimtmečius užsimezgusią Vilkaviškio krašto muziejaus draugystę su didžia mecenate Magdalena Stankūniene pasakojo Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Elena Rupeikienė. Jaunystėje iš gimtosios Sūduvos okupacijų ir karo nublokšta į Vakarus, M.B. Stankūnienė patyrė pabėgėlių dalią ir negyjančias netektis, bet nepalūžo. Dirbo, mokėsi, kūrė, mylėjo Lietuvą, kurią dažnai lankė. Nuėjo ilgą, kupiną spalvų ir prasmingą gyvenimo kelią. Buvo apdovanota JAV lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos dailės premija, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi; 1997 m. jai suteiktas Vilkaviškio rajono garbės pilietės vardas, 2008 m. – Marijampolės garbės pilietės vardas. Įvertinta amžininkų ir nepamiršta. Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus mecenatės sukakčiai atnaujino jos ekspoziciją. Muziejuje taip pat saugoma nemažai dailininkės dovanotų paveikslų ir asmeninių daiktų. Dvaro rūmuose veikiančioje laikrodžių parodoje „Dvaro laikas“ galima išvysti ir keletą jos dovanotų laikrodžių.
kalėdinės svajonės“.
Gerumo ir šilumos kupinas vakaras
Vilkaviškio rajono ROTARY klubas kartu su prodiusere, dainų autore ir atlikėja Laima Lapkauskaite bei Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centru-muziejumi organizavo gerumo vakarą-koncertą „Lai išsipildo vaikų kalėdinės svajonės“.
