Virtualios parodos
VIRTUALI PARODA „Vaizdais keliauja laikas“
Vidmantas Kojutis – šiltas, nuoširdus ir be galo kruopštus žmogus. Jo smulkmeniškuose darbuose atsispindi iš vaikystės prisiminimų iškylantys kaimo vaizdai. Gimęs ir užaugęs Krijobalių kaime, Vilkaviškio rajone, menininkas mintimis vis sugrįžta laiku atgal, kad būtų įprasminti ir įamžinti senieji darbo įrankiai, rakandai, buities vaizdai. Prisijaukinęs medį Vidmantas nepaprastai daug laiko skiria tam, kad sukurti darbai skleistų šilumą, jaukumą, paguodą. Jau prieš daugiau nei trisdešimt metų patirta stuburo trauma prirakino Vidmantą prie lovos, tad kūryba ir su ja kylantys vaizdiniai yra lyg išsivadavimas iš negalios sukurto įkalinimo. Kruopštus darbas – būdas keliauti laiku tiek į praeitį mintimis, tiek į ateitį viltimi.
Virtuali paroda „Mes praeitį atgal susigrąžinam, pasiremiam, kai ji gera …“ skirta muziejaus 60-mečiui
Virtuali paroda „Sugrįžimai … Vilkaviškio krašto etnografinės sodybos“.
Paroda „Sugrįžimai… Vilkaviškio krašto etnografinės sodybos”, skirta Sūduvos metams. Lankytojai gali susipažinti su 17 iškiliausių Vilkaviškio krašto etnografinių sodybų architektūra, jų savininkais, gyvenimo aprašymais.
Virtuali paroda apie anksčiau vykusius Paežerių dvaro sodybos pastatų – rūmų, ledainės, oficinos, bokšto – restauravimo darbus.
2022 metų vasario 11 dieną minime poeto Kazio Bradūno 105-ąsias gimimo metines. Kviečiame kartu su poetu, jo šeima ir bendražygiais pakeliauti jo gyvenimo keliu virtualioje parodoje „Viešpatie, leisk man byrėti grūdu į Tavo klėtį”.
Paroda ,,LIETUVOS PILIEČIAI – PASAULIO TAUTŲ TEISUOLIAI”
Pasaulinė atminimo akcija #WeRemember/ #MesPrisimename
Kasmet sausio 27-ąją minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena, kviečianti atminti šešių milijonų nužudytų žydų tragediją.
© Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė
Paroda skirta Lietuvos žydų genocido atminimo dienai ir holokausto pradžios Lietuvoje 80-osios metinėms atminti
ANTANAS PETRIKA (1891-09-03-1974-11-08)
SENOVINIŲ MEILĖS ATVIRUKŲ PARODA „ŠIRDELE MANO“
Meilė mūsų gyvenimui suteikia džiaugsmo ir prasmės, praskaidrina sielą ir papuošia mintis. Mylėdami stengiamės parodyti dėmesį ir nustebinti savo meilės objektą. Ir turbūt nieko nėra ir nebus romantiškiau už meilės atviruką. Juk virpa širdis ir jį siunčiančiam ir gavusiam, o tame sentimentaliame vaizde stengiamės išskaityti slaptas mintis, kurių galbūt nedrįsta pasakyti mūsų mylimasis ar mylimoji, o gal ir patys tais vaizdais norime kažką pasakyti…
Pasižvalgykime po Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus sukauptų ir vilkaviškiečių dovanotų meilės atvirukų kolekciją. Mylėkime ir būkime mylimi!
NEPRIKLAUSOMYBĖS ŽINGSNIAI VILKAVIŠKIO RAJONE
Paroda iš Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus fondų, fotografas Romas Eidukevičius
Vasario 16-ąją ir kovo 11-ąją mes paminime savo valstybės Nepriklausomybės atkūrimo sukaktis. Jau 30 metų mes džiaugiamės valstybės ir kiekvieno asmens laisve, naudojamės unikaliomis savirealizacijos galimybėmis. Neužmirštame skaudžios praeities, okupacijų padarinių, prisimename Laisvės kovotojų aukas, pagerbiame jų atminimą. Į laisvę ir nepriklausomybę atvedė šviesiausių ir aktyviausių krašto žmonių didvyriškumas ir pasiaukojimas, kurie, sekdami 1918 m. pavyzdžiu ir patirtimi, 1987-1988 m. susibūrė grupelėmis, diskutavo istorijos, kultūros, ekologijos klausimais. Daugybę žmonių sujaudino 1987 m. Roko maršas per Lietuvą, rugpjūčio 23 d. įvykęs mitingas prie paminklo A. Mickevičiui Vilniuje. Vilniuje kilusi laisvės banga pasiekė tolimiausius Lietuvos kampelius, aktyvistai susivienijo ir 1988 m. vasarą įkūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį. Mūsų rajone taip pat susikūrė LPS grupė, kurios organizatoriai buvo mokytojai A. Zeikus, D. Šileikienė, A. Simanavičius, V. Piečiukaitis, K. Janulaitis, L. Čeplevičius, Stasė ir Stasys Dambravai, Kęstutis Dambrava, gydytojai K. Baršauskas, K. Bielskas. Jie organizavo mitingus, pradėjo leisti laikraštį „Dobilas“, ėmė ieškoti būdų, kaip pakeisti sustabarėjusią tvarką. Sąjūdiečių veiklą, gyventojų mitingus nuotraukose įamžino fotografai R. Eidukevičius, R. Čėpla bei įvykių dalyviai. Pristatome Romo Eidukevičiaus 1987-1992 m. nuotraukose užfiksuotus Nepriklausomybės žingsnius Vilkaviškio rajone. Nuotraukos padės prisiminti tuos lemtingus įvykius ir jų dalyvius.
Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus parengta paroda „Nepriklausomybės žingsniai Vilkaviškio rajone“ eksponuojama Vilkaviškio autobusų stotyje iki kovo 12 d.
,,1991 m. sausio įvykių gyvoji atmintis“
Sausio 13 d. minime Laisvės gynėjų dieną. Šiemet sukanka 30 metų tragiškiesiems ir didvyriškiems sausio įvykiams, kai beginklių žmonių minia savo buvimu, dainomis ir malda apgynė laisvę nuo okupantų agresijos. Sausio dienomis sprendėsi Lietuvos likimas – ar valstybės ir Sąjūdžio vadovai priims teisingus sprendimus, ar gyventojai juos palaikys, bus vieningi ir apsigins laisvę. Sausio 13 d. nuo kulkų ir po tankų vikšrais žuvo 13 gynėjų, vienam iš siaubo sustojo širdis, 120 buvo sužeisti ir kontūzyti, daugybė gynėjų patyrė psichologinį smūgį. 16 d. vyko sausio 13-osios aukų laidotuvės. Virš karstų palinkusios vėliavos, minios žmonių su žvakelėmis rankose, susikaupę ir rūstūs veidai, gėlių jūra įamžintos nuotraukose, vaizdo įrašuose. Iš visos Lietuvos autobusais ir lengvosiomis mašinomis važiavo patriotiškai nusiteikę žmonės ir pasikeisdami kelis mėnesius saugojo svarbiausius valstybės pastatus.
Pamiršti negalima prie laužų besišildančių žmonių, jų vienybės, tada atsiradusio bendruomeniškumo. Tragizmas ir viltis suvienijo žmones, prikėlė kūrybai, įkvėpė tvirtybės ir patriotizmo. Dramatiškus 1991-ų metų sausio įvykius savo nuotraukose įamžino fotografai, televizijos ir laikraščių korespondentai, Seimo ir televizijos bokšto gynėjai. Fotografo Vytauto Ylevičiaus nuotraukos buvo panaudotos knygose, išleistos kaip plakatai, pasiekė mokyklas ir kultūros įstaigas. Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus parengė šių plakatų parodą Vilkaviškio autobusų stotyje ir virtualioje erdvėje. Kviečiame susipažinti su parodos plakatuose užfiksuota istorija, prisiminti okupantų agresijos siaubą, Laisvės gynėjų vienybę, svarbiausius tuometinius įvykius ir aukas.
Teksto autorė vyr. fondų saugotoja E. Rupeikienė, parodą parengė fotografas K. Inkrata
„PAEŽERIŲ DVARO ISTORIJOS FRAGMENTAI“
Klasicizmo epochos šedevru tituluojamas Paežerių dvaro ansamblis iškilo XVIII-XIX a. sandūroje. Rūmai suprojektuoti LDK valstybinio ir karinio veikėjo Simono Zabielos (1750-1824) užsakymu. Projekto autorius – architektas Martynas Knakfusas (1740-1821). Pasak kai kurių autorių, Paežerių dvaras, geriausias architekto kūrinys, jo „gulbės giesmė“. Paežerių dvaro ansambliui būdingas barokinis grakštumas ir klasicistinis didingumas. Itin vertingas rūmų interjeras, pasižymintis meniniu puošnumu.
Paežerių dvaro ansamblis mena daug žymių asmenybių. Jį XIX a. I pusėje išgarsino Zigmantas Gauronskis su žmona Natalija Oginskyte, kurios senelis – garsus politikas ir kompozitorius Mykolas Kleopas Oginskis. Prieš antrąjį pasaulinį karą Paežerių dvarą įsigijo vienas turtingiausių to meto žmonių Lietuvoje, Nepriklausomybės akto signataras, visuomenės bei politinis veikėjas, bankininkas Jonas Vailokaitis (1889-1944). II Pasaulinio karo metais Paežeriai buvo tapę generalinio komisaro Lietuvos sričiai Teodoro Adriano Fon Rentelno (1897-1946) rezidencija.
Parodą parengė Laura Kupčinskienė ir Kęstutis Inkrata
„VILKAVIŠKIO KRAŠTO METRAŠTIS“
Vilkaujos ir Šeimenos upių santakoje įsikūręs kaimas buvo žinomas jau XVI amžiuje. 1660 m. Vilkaviškiui suteiktos Magdeburgo teisės. Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo Vilkaviškis atsidūrė Prūsijos valdžioje, kuri atnešė pažangesnę kultūrą ir ūkininkavimo tradicijas, skatino mūrinių namų statybą, ėmė vystytis amatai ir prekyba. 1807-1812 m. Vilkaviškio kraštas priklausė Prancūzijos imperatoriui pavaldžiai Varšuvos kunigaikštystei. Vilkaviškyje Napoleonas paskelbė karą Rusijai. 1861 m., nutiesus pro Vilkaviškį geležinkelio atšaką į Prūsiją, miestas ima sparčiai augti, atsiranda urmo sandėliai, pasienio apsaugos, prekybos ir muitinės įstaigos. 1918 m., Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę, Vilkaviškio gyventojai išsirinko Laikinąjį savivaldos komitetą, kuris organizavo tvarką mieste, įstaigų perėmimą iš vokiečių, gimnazijos kūrimą. Mieste atsirado prekybos įmonės, kino teatrai, klubai, nauji betoniniai tiltai, buvo grindžiamos gatvės, tvarkomi namai. 1926 m. Vilkaviškis tapo vyskupijos centru. II pasaulinio karo metais Vilkaviškis labai nukentėjo: buvo sunaikinta gausi žydų bendruomenė, sudeginta sinagoga – viena gražiausių Lietuvoje, apgriauta katedra, iš daugiau 800 prieš karą buvusių pastatų išliko tik 48.
XX a. antrojoje pusėje miestas nuolat gražinamas: pastatyta nauja ligoninė, kultūros rūmai, paštas, atstatyta katedra, išgražėjo miesto centrinė aikštė, gatvės, atsirado paminklai, skirti svarbiems istorijos įvykiams, žymiems krašto žmonėms – J. Basanavičiui, V. Kudirkai.
,,TĖVYNĖS MEILĖ PARODĖ JIEMS KELIĄ“
Vilkaviškio krašto kariai Lietuvos kariuomenės gretose 1918–1940
Kazimiero ir Juozo Senkų proginių medalių kolekcija
Šias Šv. Velykas, kaip niekad, švęsime namuose ir tik savo šeimose. Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje veikia tautodailininko Sauliaus Tumelio paroda „Gyvybės medžio raštai.“ Eksponuojami autoriaus sukurti ir 156 margučiai iš muziejaus fondų, kuriuos muziejui padovanojo Zenonas Skinkys, Juozas Stundža, Ona Simanavičienė, Audronė Navickaitė, Vida Matusevičienė, Eglė Railienė. Gausiausia yra Romo Kasulaičio skutinėtų ir jo mamos, Danutės Kasulaitienės, įvairia technika margintų ir dekoruotų margučių kolekcija.
Kviečiame susipažinti su vilkaviškiečiais, Steigiamojo Seimo nariais
Paroda, skirta vilkaviškiečiams Steigiamojo Seimo nariams. Ją aplankę (laikydamiesi karantino taisyklių) galėsite plačiau susipažinti su Valstybės nepriklausomybės įstatyminio įtvirtinimo Steigiamajame Seime istorija. Su seimo narių biografijomis galima susipažinti Lietuvos Respublikos Seimo tinklapyje https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=7279&p_k=1
KĄ PASAKOJA SENOS MUZIEJAUS KNYGOS
VERTINGIAUSI MUZIEJAUS EKSPONATAI
„ESI GRAŽI IR NUOSTABI ŽVAIGŽDUTĖ“
Paroda skirta 100-ųjų Beatričės Grincevičiūtės gimimo metinėms atminti
Virtuali paroda „Gyvenimo varsnos“
Šias nuotraukas atsiuntė Irmantas Bindokas iš Klampučių, kuris turi sukaupęs nemažą ne tik nuotraukų, bet ir įvairių eksponatų kolekciją. Daugiausia tai – durklai, karinė amunicija ir uniformos, medaliai, pinigai ir kt. Kaip sako kolekcininkas, ji skirta tik draugams, tačiau gali būti, kad jo kolekciją, ar dalį jos kada nors išvysime Paežerių dvare. Tai 1960-1970 metų nuotraukos, tačiau jos neturi konkrečių aprašymų. “Šias įsigijau iš kolekcionierių, tai gali būti vaizdai iš visos Lietuvos. Žinau tik, kad tankas – stovėjęs Kaune prie VI-ojo forto. Deja, mano artimųjų išlikę tik laidotuvių nuotraukos”, – sakė ponas Irmantas.
„KAI LAISVĖS AUŠRA AUŠO“
Paroda, skirta atminti NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVOSE DALYVAVUSIEMS VILKAVIŠKIEČIAMS 1918-1922
„VIETŲ VARDAIS Į MUS KALBA ŽEMĖ“ 2020.03.28
Ši paroda skirta vandens telkiniams ir vietovardžių metams paminėti, ji yra įtraukta į 2019 m. Lietuvos muziejų kelio programą. „Lietuvos muziejų kelias“ – tai kultūrinė programa, skirta svarbiems valstybės įvykiams pažymėti, pristatyti visuomenei gamtos ir istorijos objektus. Grįžimas prie gamtos ir žmogaus vienovės, vietovės dvasios, istorijos įprasminimo gyventojų veikloje leidžia suvokti savo tapatybę, skatina domėtis gimtine. Šių metų tema „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“ skirta vandens telkiniams, siekiant įvardinti ir aktualizuoti upių, upelių, ežerų, tvenkinių ir šaltinių kultūrinę atmintį.
„Jis degė šventąja Tėvynės Meilės ugnim …“
Paroda skirta dr. Vinco Kudirkos 160-osioms gimimo metinėms
Paroda, skirta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimo 30-mečiui
Paroda skirta kalbininkui Juozui Senkui
Paroda ,,Dingęs Vilkaviškis – žmonės ir pastatai“
Paroda skirta Stasio Ankevičiaus 110-osioms gimimo metinėms
Paroda skirta poetės Salomėjos Nėries 110-osioms gimimo metinėms paminėti
Senojo Vilkaviškio vaizdai
Paroda skirta 1941 m. tremties 70 – mečiui paminėti
Paroda skirta Suduvos krašto partizanų vado Antano Baltūsio-Žvejo 100-osioms gimimo metinėms paminėti
